Vaikai kivirčijasi, kaip išgyventi tėvams?

 

Įdomus straipsnis

 

http://adleris.lt/_upl/559.pdf

Šiais aktyvuolių laikais sėdėti namuose nebemadinga ir, tiesą pasakius, 

net nėra kada: štai ir mano feisbuko sienoje kasdien pasirodo bent trys 

viliojantys pasiūlymai išeiti iš namų ir smagiai, turiningai praleisti laiką su 

šeima. 

psichologė dr. Rasa Bieliauskaitė sako, kad „išeiti į žmones“ sveika ir 

vaikams, ir jų tėvams. Tačiau svarbu puoselėti ir savo šeimą, jos tradicijas. 

Įdomus straipsnis:

 

http://adleris.lt/_upl/557.pdf 

Puikus straipsnis Kaip mokyti vaiką, kad pavalgęs neužmirštų sakyti ačiū?

http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/tavo-psichologas/kaip-mokyti-vaika-kad-pavalges-neuzmirstu-sakyti-aciu.htm#.UwOepfl_uQY   

Įsivaizduokite, kad esate miške. Vienui viena (–as). renkate žemuoges. Staiga smarkiai atvėsta, medžių lapeliai ima šnarėtis garsiau ir garsiau, vėjas sugena juodus debesis... Tolumoje dunda. 

Ir lyg to būtų maža – žaibas paleidžia elektrinę strėlę beveik jums po kojomis. nelabai smagu, tiesa? panašiai jaučiasi vaikai, kai tėtis ir mama susipyksta. 

Toliau skaitykite http://www.adleris.lt/_upl/551.pdf 

"Visada žinau, kas manęs laukia grįžusios namo: dvi mažos rankutės apsiveja kaklą taip stipriai, kad negaliu net įkvėpti. Jei mėginu išsivaduoti – klyksmas. Ir anytos žodžiai, tapę beveik  „Tėve mūsų“: „Buvo auksinis vaikas, bet grįžo mama…“ 

Kodėl vaikas taip pasikeičia?"

Puikus straipsnis

http://www.adleris.lt/_upl/550.pdf 

Puikus straipsnis apie vaikų baimę miegoti http://www.adleris.lt/_upl/546.pdf 

 

Puikus straipsnis apie tai, kad mušame vaikus tik dėl to, kad po to jaučiamės atgavę galios pusiausvyrą nelygioje kovoje su vaiku, nes prieš tai išseko auklėjimo būdai ir metodai, jaučiamės bejėgiai, primušti lengviausia.

 

 http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-kuriene-ar-galima-su-meile-musti-vaika.d?id=63511402&fb_action_ids=657785584266547&fb_action_types=og.likes&fb_source=other_multiline&action_object_map=%5B231048657073582%5D&action_type_map=%5B%22og.likes%22%5D&action_ref_map=%5B%5D 

Įdomus straipsnis:

"10 dalykų, kuriuos jums norėtų pasakyti vaiko mokytojas"

http://www.delfi.lt/projektai/archive/10-dalyku-kuriuos-jums-noretu-pasakyti-vaiko-mokytojas.d?id=59407321#ixzz2i5McjT7t

Vaikas moka skaityti, skaičiuoti ir net šiek tiek rašyti. Atrodo, galim būti ramūs, nes jis pasiruošęs mokyklai. Paprastai taip galvoja dauguma tėvelių. 

O psichologai sako - ne, mokėjimas skaityti – tikrai ne svarbiausias dalykas. Ko prireiks vaikui nuo pat pirmų valandėlių mokykloje:

• Mokėjimo klausyti ir išgirsti;
• Gebėjimo laikytis taisyklių, priimti naują situaciją;
• Valios, ypač - išlaikyti dėmesį;
• Žinių troškimo, smalsumo;
• Motyvacijos mokslams;
• Pakankamai išsivysčiusios smulkiosios motorikos.

 

Visa tai skamba labai rimtai, tačiau visiškai atitinka pirmokėlio amžiaus gebėjimus.

 

 

Jei  mažylis yra neklaužada ir neišmoko klausyti nei savo tėvų, nei auklėtojų darželyje, tikėtina, kad jis bus ir „sunkus“ mokinys. Mokėjimas klausyti yra ne kas kita, kaip gebėjimas laikytis taisyklių. O tai lengviausia išsiugdyti žaidimų pagalba. Žaidžiant žaidimus, mažylis priverstas laikytis taisyklių, antraip vaikai jo nepriimtų žaisti kartu. Jei kada išgirsit, kad jūsų vaikui priekaištaujama: „Taip nežaidžiama!” ar “Dabar ne tavo eilė“, turėtumėte suklusti, nes nesugebėjimas laikytis taisyklių ateityje žada sunkumus bendraujant ne tik su vaikais, bet ir su mokytojais. Grupiniai žaidimai su bendraamžiais padeda vaikui susikurti  bendravimo sistemą, nustatyti savo erdvės ribas, įsisavinti kolektyvo sąveikos principus, moko garbingai išsisukti iš kebliausių situacijų.

 

Mokytis išlaikyti dėmesį padės tokios užduotys, kaip „Surask 10 skirtumų paveikslėliuose“ „Kas šiame paveikslėlyje nereikalingas?“ „Pažvelk į šiuos daiktus, dabar užsimerk. Atsimerk ir pasakyk, kokio daikto trūksta?“ Bet turėkite galvoje, kad per daug paprastos užduotys greit nusibosta, o per daug sudėtingos – verčia vaiką atsisakyti žaisti.

 

Vaikas uždavinėja daugybę klausimų: „Kas tai?“ „Iš kur jis atsirado?“ „Kaip jis padarytas?“ O mes vis neturime laiko, esame pavargę atsakinėti į juos. Mūsų atsakymai vaikui  - vienas svarbiausių pasaulio pažinimo šaltinių. Kuo aiškiau ir suprantamiau atsakinėsite, tuo geriau paruošite vaiką  mokslams.

 

 

Labai svarbūs ir motyvai, kurie skatina vaiką priimti mokslus mokykloje kaip norimą dalyką. Šie motyvai priklauso nuo tėvų požiūrio į mokyklą. Vienas dalykas yra išleisti vaiką į mokyklą, nes „taip reikia“ ar „kad nesivalkiotų gatvėmis“, ir visai kas kita, kai į mokslą žiūrima kaip į svarbiausią mažylio gyvenime, ir jo sėkmė – visos šeimos interesas.   Vaiko motyvai irgi būna skirtingi: susitikti su klasiokais; gauti gerą įvertinimą; tapti geriausiu mokiniu klasėje; sulaukti tėvų pagyrimų; noras sužinoti kažką naujo ir kt. Kartais tėvai iškelia ir tokį motyvą: „Gausi geresnį darbą, kai užaugsi“ – tačiau tai pernelyg nutolęs motyvas. Darbas 6-7 m. vaikui – labai toli, o pamokas ruošti reikia dabar. O dabar norisi žaisti...

 

Jei  tikitės, kad vaikas ims gauti tik geriausius įvertinimus ir gėdinsite, jei gaus žemesnį, nuolat nerimausite dėl įvertinimų, vaikas jaus baimę ir atsakomybę dėl nepateisintų jūsų vilčių. Įvertinimai taps svarbesni už realias žinias ir užgoš pažinimo siekimą. Teisinga motyvacija prasideda nuo vaiko pasitikėjimo savimi, siekio tobulėti, daugiau sužinoti. Jis turi jausti tėvų paramą ir meilę.

 

Labai svarbus ir vaiko smulkiosios motorikos išsivystymas. Yra tiesioginė priklausomybė tarp tikslių rankyčių judesių ir galvos smegenų pusrutulių veiklos. Sudėtinga išmokyti vaiką rašyti, piešti. Ši veikla turi būti įdomi, ji negali tapti nemalonia pareiga. Smulkiosios motorikos vystymui taip pat panaudokite žaidimo elementus: lipdymą, mozaikos, „lego“ dėliojimą, karpymą.

 

Didžiausių rūpesčių tėvams sukelia vaiko nenoras mokytis. Priversti mokytis neįmanoma. Jūsų optimizmas ir ramybė, vaiko smalsumas, žinių troškimas, džiugus rugsėjo laukimas – visa tai padės be baimės įžengti į naują mažo žmogaus gyvenimo etapą.

Šaltinis: beautytime.ru

Režimas
Praktiškai visiems vaikams, ypač tiems, kurie nelankė vaikų darželio, sunku priprasti anksti keltis. Kasryt įkalbinėjimai, grasinimai, barniai...

Galiausiai, neišsimiegojęs ir susierzinęs, jis vos spėja į mokyklą, sunkiai išsėdi pamokas, išvargsta. Geriausia pradėti pratinti būsimą pirmokėlį prie režimo dar iki mokyklos, pamažu vis ankstinant kėlimosi metą (taip pat ir ėjimo miegoti laiką). Bet jei to nepadarėte, būkite tvirti nuo dabar, ir siekite, kad vaikas nueitų miegoti ne vėliau kaip 21 val., taip pat ir savaitgaliais. Likus 1,5 val. iki miego, nebežiūrėkite televizoriaus ir nežaiskite judrių žaidimų. Be abejo, tokiu metu jau turi būti paruošti visi namų darbai. Jei vaikas įpratęs pamiegoti dieną, pasistenkite šį įprotį išsaugoti bent iki antrosios klasės.

Santykiai su mokytoju/-a

Labai daug kas pirmokėlio gyvenime priklauso nuo to, kaip susiklostys jo santykiai su mokytoju/-a, beje ne tik jo, bet ir jūsų.
Pirmosios savaitės – pats metas susipažinti su pedagogu, užmegzti neformalius santykius. Būtinai papasakokite mokytojui apie vaiko charakterio ir temperamento ypatybes. Perspėkite, kad vaikas yra kairiarankis, ar mikčioja, arba jis yra labai lėtas, o gal atvirkščiai – hiperaktyvus.

Jei jūsų vaikui puikiai sekasi ir jis gauna tik geriausius įvertinimus, nereikėtų labai atsipalaiduoti.  Būtinai pasiklauskite mokytojo, ar viskas gerai, ar nėra elgesio sutrikimų, ar ne per daug jis susitelkęs į įvertinimus, ar jam įdomu mokytis?

Apie apsaugą ir pasitikėjimą

Kad ir koks „prasikaltęs“ būtų jūsų mokinukas, niekada nebarkite jo mokytojui girdint. Pagalvokite: ką jaučia mažas žmogutis, atsidūręs prieš du susierzinusius pasipiktinusius suaugusius.  Ir kaip skaudu jam sužinoti, kad jūs persimetėt „priešo pusėn“ ir baratės vietoje to, kad padėtumėte išsikapstyti, apsaugotumėte.  Vėliau, vienumoje jūs būtinai pasakysite, kad pokalbis buvo nemalonus, ir išklausysite savo vaiko versiją. Mažylis turi nuo pat pradžių pajusti, kad mokykloje jūs – jo sąjungininkas. Tik tada jis pasakos jums ir pačias nemaloniausias situacijas. O jūs padėsite rasti išeitį ir sprendimą.

Niekada nekritikuokite mokytojo prie vaiko. Pirmiausiai, bet kuriam pirmokui mokytojas – vienintelis ir nepakartojamas. Net jei jis pasakys, kad Žemė yra laikoma trijų banginių, jums vargu ar pasiseks įrodyti esant kitaip. Vaikas mokysis sėkmingai tik tada, kai visiškai pasitikės mokytoju.

Įvertinimas ir besąlygiška meilė

Kažkodėl daugelis tėvų yra įsitikinę, kad jų vaikas mokykloje būtinai bus pirmūnas. Kai nutinka kitaip, tėvai nusivilia ir pasijunta apsigavę.  Kai ant pirmokėlio galvos pasipila priekaištai, jis mano, kad jo nebemyli. Jei anksčiau mylėjo besąlygiškai, tai dabar jis turi tą meilę nusipelnyt. Stenkitės labai neakcentuoti įvertinimų, nuraminkite mažylį ir leiskite suprasti, kad nesitikite visada tik puikių rezultatų. Nelyginkite vaiko su kitais klasiokais. Lyginkite tik jo paties rezultatus: „šiandien padarei tik 3 klaidas, o vakar 5-ias“

Kam man to reikia?

Daugelis vaikų, ypač šešiamečiai, nuoširdžiai nesupranta, kam jiems reikia mokytis. Stenkitės sudaryti tokias situacijas, kad jam prireiktų tam tikrų žinių, kurias gali gauti tik mokykloje: tegu pamėgina savarankiškai apsipirkti artimiausioje parduotuvėje, arba užpildyti anketą į kokį vaikišką konkursą. Taip pat rodykite susidomėjimą tuo, ką vaikas naujo išmoko ir sužinojo. 

Šaltinis: materinstvo.ru