Lietuvių kalba
Kalbėjimas ir klausymas
Siekia būti tolerantiškas, neįžeisti pašnekovo išsakydamas savo
mintis ir jausmus; aiškinasi nesuprantamus dalykus, klausia
mokytojo ar klasės draugų; rodo susidomėjimą aptariama tema;
siekia būti pakantus, išmanantis; kontroliuoja savo emocijas;
noriai klausosi ir pats seka pasakas, sakmes, padavimus; domisi
liaudies dainomis; jas noriai dainuoja; toliau noriai tobulina savo
kalbą: siekia vartoti bendrinę kalbą, gerbia ir saugo savo tarmę.
Išreiškia savo nuomonę apie vaikams skirtas radijo ir televizijos
laidas.
Atsižvelgdamas į adresatą, situaciją, geba kurti įvairius pokalbius,
perskaitęs knygą, pažiūrėjęs spektaklį, televizijos laidą ir kt.,
pasidalyti įspūdžiais. Išreiškia savo nuomonę apie vaikams skirtas
radijo ir televizijos laidas.
Siekia būti tolerantiškas, neįžeisti pašnekovo išsakydamas savo
mintis ir jausmus; aiškinasi nesuprantamus dalykus, klausia
mokytojo ar klasės draugų; rodo susidomėjimą aptariama tema;
būti pakantus, išmanantis.
Geba išreikšti žodžiais savo jausmus ir nuotaikas, išklausęs
pasaką, sakmę, padavimą, nusako svarbiausius įvykius ir veikėjus,
atsako į klausyto teksto suvokimo klausimus.
Geba pasekti pasaką, sakmę, padavimą.
Skaitymas
Siekia išmokti sklandžiai ir raiškiai skaityti. Jaučia poreikį
perskaityti įvairios rašysenos tekstus (tiek bendraamžio, tiek
suaugusiojo). Siekia įvertinti grožinį ir negrožinį tekstą. Noriai
skaito grožinius tekstus, į juos įsijaučia. Stengiasi savarankiškai
susirasti reikiamą informaciją. Stengiasi skaityti vertingiausią
periodinę spaudą. Ugdosi poreikį skaityti vaikų literatūros
kūrinius, būti bibliotekos skaitytoju, laikytis bibliotekos taisyklių,
saugoti ir tausoti knygas.
Skaito šio amžiaus vaikams skirtą informacinę literatūrą.
Savarankiškai randa reikiamą informaciją žodynuose, vaikams
skirtose enciklopedijose, internete ir kt., ją supranta, naudojasi
vaikams skirtų periodinių leidinių interneto svetainėmis.
Orientuojasi knygoje (autorius, pavadinimas, dailininkas; tekstas,
iliustracijos, turinys, leidykla, išleidimo metai), pagal turinį
susiieško reikiamą tekstą.
Skaitomo groţinio kūrinio įspūdžius išreiškia žodžiu ir raštu, geba
atsakyti į teksto suvokimo klausimus: nustatyti temą, pagrindines
idėjas, veikėjus, veiksmo vietą, laiką ir kt., geba savarankiškai kelti
klausimus.
Geba įvertinti savo mokėjimą skaityti, žino, kaip tobulinti
skaitymo gebėjimus.
Laikosi bibliotekos taisyklių, geba pasirinkti dominančias knygas,
jas siekia skaityti iki pabaigos.
Rašymas
Noriai atlieka įvairias kūrybines užduotis. Siekia suvokti teksto
kūrimo prasmę bei svarbą žmogaus gyvenime. Pasitiki savo
kūrybinėmis galiomis. Pripažįsta kūrybą kaip įdomią, vertingą,
teikiančią prasmingų išgyvenimų veiklą. Nori išmokti įdomiai
pasakoti, vaizdžiai ar tiksliai aprašyti. Stengiasi dirbti valingai:
mokytis rašyti be klaidų, laikytis išmoktų rašybos ir skyrybos
taisyklių, rašyti tvarkingai, įskaitomai.
Rašo smulkesniu šriftu, įskaitomai, estetiškai.
Savarankiškai pasirengia kūrybiniam darbui, apgalvos, ką rašyti,
pirmiausia darbą kuria juodraštyje, pakoregavus ir patobulinus,
perrašo į švarraštį.
Kuria tekstą atsiţvelgdamas į adresatą, situaciją.
Geba kurti šias rašinių rūšis: pasakojimą, pasaką, laišką, žinutę,
skelbimą, aprašymą. Kuria asmenine patirtimi pagrįstą ar
pramanytą pasakojamąjį tekstą: kai pateikta pasakojimo pradžia ir
(ar) pabaiga; kolektyviai aptarus pasakojimo gaires ir (ar) pagal
savarankiškai sudarytą planą.
Aprašo gyvūną, daiktą, įterpia aprašymą į pasakojimą.
Vertina savo ir kitų sukurtus tekstus pagal sutartus kriterijus.
Taisyklingai rašo:
žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo;
daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos vardininką (pagal
pavyzdžius); daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininką,
daugiskaitos kilmininką; daiktavardžių vietininką; asmenvardžius ir
vietovardžius; esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko
veiksmaţodžius; paprasčiausius priebalsių asimiliacijos atvejus;
įsimintinos rašybos žodžius (keletas, stebuklas, mąstyti, mįslingas,
kąsnis, tęsinys, aukštyn, atidžiai, drąsa, grįžo).
Pirmąjį sakinį pastraipos pradžioje atitraukia nuo krašto.
Kelia žodžius į kitą eilutę. Kableliais atskiria neišplėstines
vienarūšes sakinio dalis, deda kablelį prieš o, bet, tačiau, kad. Geba
pagal pavyzdį užrašyti veikėjų pokalbius, išskirti kreipinius.
Žino reikšminių žodžio dalių pavadinimus ir juos atitinkančius
sutartinius ţenklus. Nesudėtingos darybos žodžius (kuriuose nėra
šaknies balsių kaitos, aiškūs priešdėliai, priesagos, galūnės)
suskirsto reikšminėmis dalimis, pažymi sutartiniais ženklais, moka
padaryti giminiškų žodžių.
Geba kelti klausimus sakinio žodžiams. Atpažįsta veiksnį, išreikštą
daiktavardžio vardininku, ir tarinį, išreikštą veiksmaţodžio
asmenuojamąja forma, ir juos tinkamai pažymi sutartiniais
ženklais.
Rašant taisyklingai vartoja veiksmažodžius, daiktavardžius,
būdvardžius, būdo prieveiksmius.